pliukšt

pliukšt
pliùkšt interj. 1. šliukšt (skysčių šliukštelėjimui reikšti): Pliùkšt ir užpylė vandens ant šuns J. Pliùkšt ir įpylė J. | O jeigu tik čia pliùkšt, tai ir nėra žiemos Skr. 2. KGr74 minkšto daikto nukritimui reikšti. 3. pakšt: Pliùkšt ir pabučiavo į ranką Gs. 4. supliuškimui reikšti: Pliukšt ir susileido pūslė Vvr. Kiek čia reikė: spust paspaudė, ir pliukšt supliuško Grž. ^ Iš jo tų visų darbų išėjo tik pliùkšt (baigėsi nesėkme) Dkš. 5. šiaip kokiam staigiam veiksmui reikšti: Pliùkšt ir pasakė NdŽ. ^ Pliùkšt ir užvirė košė (supyko) Up.
◊ pliùkšt nerū́gęs KII146 niekų kalba: Pliukšt nerūgęs – ką rūgs, kad nemaišytas Erž.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • pliukšt — pliùkšt išt. Pliùkšt ir išliejo pieną …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pliūkšt — išt. Pliūkšt po kójų vándenį! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pliūkšt — interj. 1. šliūkšt: Pliūkšt visą viralą į griovį iš to pykčio Grš. 2. stipriam pliaukštelėjimui reikšti: Tūkšt pliūkšt (užduoda delnu), i žviega Vn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krauša — kraušà sf. (4) J 1. status krantas, skardis: Šitos upės krauša yra menka Pls. Ponas tik pliukšt nuog kraušõs vandenys, tai ir nustapijo Asv. Grendžia tiltą iš trupelių, bėga upė iš kraujelių, daro kraušàs iš kepurių (d.) Aru22(Dv). 2. aukšta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliukš — pliùkš interj. 1. vandens supliuškenimui žymėti: Pliukš pliukš pliukšėjo vanduo į laivelio kraštus rš. 2. pūkšt (įkritimui į vandenį reikšti): Ne, ne, tik jis nuvirto nuo medžio ir tiesiai į griovį pliukš! I.Simon. 3. žr. pliukšt 4: Pliùkš ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rūgti — rūgti, sta (ruñga Glv, ia N, K), o ( ė K) intr., rū̃gti Krkš, Vs, Ut; SD90, R, J, I, N, Sut 1. darytis rūgščiam, fermentuotis: Iš šviežių miltų įmaišiau – gražiai duonikė rūgsta Erž. Mūs duona nerūgsta Grv. Minklė rūgsta rš. Pienas tirštas rūgęs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suleisti — I. sudaryti sąlygas kartu būti, sujungti, suglausti. 1. tr. duoti sueiti, duoti susirinkti: Per anksti žiūrovus suleido į salę, dar galima buvo ilgiau pavėdinti rš. | Liuob tėvai suleis vaikus pri daraktoriaus ir mokys Šts. ║ priimti, įleisti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šiaulys — 2 šiaulỹs, ė̃ smob. (4) NdŽ 1. K.Būg, Š, Ser, KŽ, LD156(Rt, Šll, Lkv, Kltn, Varn), Kv žr. šaulys 1: Gerasis šiaulys šovė akmenį TS1897,9(V.Piet). Vilke, tave šiaulys genas! Sln. O kaip šiaulỹs pėdas randa, tuojau galvą kraipo JD198. ^ Žvejys –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”